Ligoninės istorija

Nuo pirmojo pasaulinio karo Vilniaus m. Kauno g. veikė Mishmeres Khoilym ligoninė, kurioje buvo teikiama nemokama pagalba visiems Vilniaus vargšams. Šioje ligoninėje dirbo Cemachas Šabadas ( 1864-1935) - garsus gydytojas, švietėjas, humanistas, žydų bendruomenės lyderis, tapęs miesto legenda. Nuo 1935 m. ir iki antrojo pasaulinio karo senosiose ligoninės patalpose buvo įsikūrusi Žydų ligoninė. Antrojo pasaulinio karo metais veikė karinė ligoninė. 1946 m. buvo atidaryta Vilniaus m. 3-ia poliklinika, kuri 1951 m. liepos mėn. buvo perorganizuota į 3-ią ligoninę, turinčią vaikų, chirurginį ir terapinį skyrius ( 125 lovų). Nuo 1963 m. veikė 5 skyriai (papildomai neurologijos ir dar 1 terapijos) ( 300 lovų ). Nuo 1966m. ligoninė buvo vadinama Vilniaus m. 3-ia klinikine ligonine. Ligoninėje ilgą laiką veikė Vidaus ligų propedeutikos katedra , kuriai 1944m. -1970m. vadovavo profesorius Mykolas Marcinkevičius. 1997 m. ligoninė buvo reorganizuota į viešąją įstaigą ir pavadinta buvusio ilgamečio šios ligoninės Vidaus ligų katedros dėstytojo, profesoriaus Mykolo Marcinkevičiaus vardu. 2014-09-22 ant VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės pastato atidengta atminimo lenta, skirta vaikų gydytojui Cemachui Šabadui. Šios lentos pakabinimas – bendra Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, tais Vaikų sveikatos metais minint 150-ąsias C.Šabado gimimo metines.