Endoskopinės, ultragarsinės diagnostikos ir klinikinės fiziologijos skyrius
- Priėmimo-skubios pagalbos ir ambulatorinių konsultacijų skyrius
- Ambulatorinių konsultacijų poskyris
- Vidaus ligų ir gastroenterologijos skyrius
- Vidaus ligų ir gastroenterologijos skyrius Gastroenterologijos poskyris
- Geriatrijos centras
- Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius
- Paliatyvios pagalbos skyrius
- Neurologijos skyrius
- Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius
- Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus Ambulatorinės reabilitacijos poskyris
- Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius
- Radiologijos skyrius
- Endoskopinės, ultragarsinės diagnostikos ir klinikinės fiziologijos skyrius
- Klinikinė laboratorija
- Kiti skyriai
(0 5) 216 1403 (endoskopijų kabinetas)
(0 5) 216 1959 (echoskopijų kabinetas)
Galimybė dirbti su nauja įranga pritraukia jaunus specialistus, dėl to labai sparčiai plečiamas ambulatorinių paslaugų spektras.
Echoskopinis (ultragarsinis) tyrimas - vienas iš šiuolaikinių ankstyvos medicininės diagnostikos bei profilaktikos metodų. Ultragarsas – tai ne spinduliai, bet nuo audinių atspindėtos ultraaukštojo dažnio bangos, paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane, todėl echoskopinis tyrimas leidžia stebėti žmogaus vidaus organus nepažeidžiant kūno. Tyrimas informatyvus diagnozuojant vidaus organų, kraujagyslių, skydliaukės, uropoetinės sistemos pakitimus. Ultragarsinei diagnostikai itin svarbi gydytojo patirtis ir profesionalumas. Ligoninėje dirbantys tokie specialistai atlieka šiuos echoskopinius tyrimus:
- pilvo organų (kepenų, tulžies pūslės ir latakų, kasos, blužnies, pilvo aortos ir kt.);
- širdies ir kraujagyslių;
- uropoetinės sistemos (tiriamos galimos cistos, augliai, hidronefrozė, inkstų padėties ir dydžio anomalijos ir kt);
- skydliaukės;
- ekstrakranijinių kraujagyslių spalvinė sonografija (EKSS).
1. Prieš pilvo organų echoskopiją rekomenduojama nevalgyti 4 val., vengti vidurius pučiančių produktų.
2. Prieš uropoetinės sistemos (šlapimo pūslės ir inkstų) echoskopiją šlapimo pūslė turėtų būti pilna.
Ekstrakranijinių kraujagyslių spalvinė sonografija ( EKSS)– neinvazinis ultragarsinis pagrindinių kaklo kraujagyslių tyrimo metodas , kurio metu tiriama kaklo kraujagyslių būklė.
Specialus pasiruošimas tyrimui nereikalingas.
Prieš ezofagogastroduodenoskopiją:
a) Nieko nevalgyti ir negerti 6 val. iki procedūros, kad skrandis būtų tuščias. To reikia, kad tyrimas būtų saugus ir maisto dalelės skrandyje neužstotų vaizdo. Iš ryto galima išsiplauti dantis ir išskalauti burną.
b) 2 val. prieš tyrimą reikia nerūkyti, nes gali būti pakitusi skrandžio gleivinės spalva. Prieš pat procedūrą reikia išsiimti dantų plokšteles ir nusiimti akinius.
c) Patartina apsivilkti laisvus, patogius drabužius.
d) Galite išgerti savo įprastus vaistus su nedideliu kiekiu vandens, bet ne vėliau kaip 2 val. iki procedūros.
e) Prieš tyrimą būtina gydytojui pranešti apie vartojamus kraujo krešėjimą mažinančius vaistus. Tyrimo dieną neturėtumėte gerti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų.
f) Turėti (žinoti) ankstesnio endoskopinio tyrimo išvadas.
b) Vieną dieną prieš tyrimą pacientui duodama vidurius laisvinamųjų vaistų ir skiriama išgerti didelį kiekį vandens. Žr. nuorodą https://endoskopija.lt/pasiruošti-kolonoskopijai
c) Jei nuolat geriate vaistus dėl lėtinės ligos, tyrimo dienos rytą juos kaip visada išgerkite su vienu gurkšniu vandens.
d) Prieš tyrimą būtina gydytojui pranešti apie vartojamus kraujo krešėjimą mažinančius vaistus.
e) Turėti (žinoti) ankstesnio endoskopinio tyrimo išvadas.
Klinikinės fiziologijos tyrimai skirti tam tikrų organų ir sistemų būklei, funkcinėms galimybėms, patologijai ar jos grėsmei įvertinti. Ligoninėje atliekami šie klinikinės fiziologijos tyrimai: spirometrija, elektrokardiografija(EKG), elektroencefalografija, elektroneuromiografija(ENMG).
Plačiau apie klinikinės fiziologijos tyrimus:
Elektrokardiografija (EKG) – tyrimas skirtas širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms diagnozuoti. Atlikus elektrokardiogramą, galima nustatyti įvairius širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, išeminius pakitimus (gresiantį miokardo infarktą);
Spirometrija – kvėpavimo takų tyrimas, atliekamas kvėpavimo takų ligoms nustatyti (bronchinei astmai, lėtinei obstrukcinei plaučių ligai ir kt.), ligos eigai bei gydymo efektyvumui įvertinti;
Elektroencefalografija (EEG) – tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Šis aktyvumas turi tam tikrus dažnius, kurie laikomi normaliais skirtingų sąmonės būsenų metu. Šis tyrimas naudojamas diagnozuojant epilepsiją bei vertinant šios ligos gydymo efektyvumą, taip pat nustatant kitas įvairias nervų ir psichikos ligas. EEG yra neinvazinis tyrimo metodas - tiriamajam lipnia pasta užklijuojama ant galvos nuo 16 iki 25 plokščių diskelių, kurie būna sujungti su srovės stiprintuvu ir įrašančia mašina. Esant įvairiems organinams ir su jais susijusiems funkciniams smegenų aktyvumo sutrikimams bioelektrinis aktyvumas keičiasi ir tai leidžia diagnozuoti įvairius sutrikimus.
Elektroneuromiografija (ENMG) – tai periferinių nervų elektrinio laidumo tyrimas, kurio metu matuojami tam tikri nervo elektrinio laidumo parametrai. Šio tyrimo metu paviršiniai elektrodai uždedami tiesiai ant odos, keliose vietose atliekama paviršinė nervo stimuliacija.
ENMG procedūros tikslas – įvertinti nervų, raumenų ir juos kontroliuojančių nervinių ląstelių (motorinių neuronų) būklę.
ENMG tyrimui gydytojai siunčia pacientus, kurie jaučia simptomus, būdingus raumens ar nervo funkcijos sutrikimui (galūnių kurios nors vietos tirpimus, raumenų silpnumą, odos nejautrą, raumenų skausmus arba mėšlungius bei kitokio pobūdžio galūnių skausmus). ENMG tyrimas indikuotinas diagnozuojant tokias raumenų ligas, kaip raumenų distrofija arba miopatijos; ligas, pažeidžiančias nervo ir raumens jungtį, pavyzdžiui, miastenija; periferinių nervų pažeidimus, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromą, alkūninio nervo tunelinę neuropatiją, kitas mononeuropatijas arba polineuropatijas; ligas, pažeidžiančias nugaros smegenų motorinius neuronus, pavyzdžiui, šoninę amiotrofinę sklerozę, spinalinę amiotrofiją, stuburo kanalo stenozę; ligas, pažeidžiančias nervų šakneles, pavyzdžiui, šaknelės suspaudimą dėl tarpslankstelinio disko išvaržos.
ENMG tyrimus atlieka gydytojas neurologas.
